ASOCIACIJOS NARIAI

Vilniaus universiteto botanikos sodas

Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sodas įkurtas 1781 metais ir šiandieną tebetęsia daugiau nei prieš pora amžių pradėtas tradicijas: čia vykdomi moksliniai tiriamieji darbai, studentai atlieka praktikas, rengia kursinius, bakalaurinius, magistrinius, daktaro darbus. Tačiau kartu, po keliasdešimties nelengvų išbandymų, pertvarkų, reorganizacijų metų, panardinusių jį į savotišką užmarštį (XX a.), jis ir vėl iš naujo atrandamas plačiosios visuomenės. Jis tampa vis daugiau žinomas ir lankomas, ne tik kaip švietėjiškas bet ir kaip kultūrinis, rekreacinis, turizmo centras. VU Botanikos sodas nuo 1974 m. įsikūręs dviejose vietose: Kairėnuose (191,5 ha) ir Vingyje (7,35 ha). Jo bendras plotas siekia kone 199 ha ir tai vienas didžiausių sodų tiek visame Baltijos jūros šalių regione, tiek Rytų bei Vidurio Europoje. VU Botanikos sodo augalų kolekcijos taip pat vienos iš gausiausių šiame regione (beveik 10 000 pavadinimų augalų). Kai kurios iš šių kolekcijų, kaip, pavyzdžiui, serbentų – vienos didžiausių Europoje, kitose sukauptas unikalus augalų genofondas (žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijose saugoma per 600 Lietuvos selekcininkų sukurtų veislių).

Sodas Kairėnuose pastaruoju metu išgyvena tikrą pakilimą, po ilgoko ir nelengvo keturių dešimtmečių jo kūrimosi šiaurės rytiniame Vilniaus miesto pakraštyje laikotarpio, pagaliau jis tapo ne tik akademiniu ar dešimčių tūkstančių lankytojų pamėgtu rekreaciniu objektu, bet ir kultūriniu, reprezentaciniu (VU, miesto, šalies) centru. Jo erdvėse kasmet organizuojami švietėjiški renginiai, meno parodos, muzikinių festivalių koncertai, jau tapo įprastu reiškiniu. Nauja tradicija, – čia organizuojami įvairūs svarbūs universiteto, užsienio šalių ambasadų renginiai (kaip, pavyzdžiui, Šiaurės šalių inicijuotos viduvasario šventės), pažymimi Lietuvos valstybei svarbūs įvykiai (kaip, – Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai atminimo proga, ES šalių parlamentų atstovų bei ambasadorių 2014 m. pavasarį sode pasodintas 28 europinių liepų žiedas). Botanikos sodas Kairėnuose nepaliaujamai plėtojasi toliau: čia nuolat vyksta naujų ekspozicijų kūrimo, senųjų pertvarkymo, pastatų atnaujinimo, bendrosios infrastruktūros plėtojimo, naujų projektų įgyvendinimo darbai. Čia nuolatos vyksta veiksmas.

Vingyje, taip pat siekiame pradėti ten likusio sodo skyriaus esminio atnaujinimo darbus, parengti keli jo atgaivinimo projektai, pradėti ir pirmieji darbai: pagrindinis buvusių šiltnamių komplekso bokštas pertvarkytas į koncertams, kitiems kultūriniams renginiams skirtą sceną (bandome suaktyvinti kultūrinį gyvenimą ir šioje vietoje), pradėti techninių tinklų atnaujinimo darbai. Čia numatyta pradėti kaupti dar ir vaistinių augalų kolekcijas. Pradžia niekada nebūna lengva, bet sodo kolektyvas pasiryžęs įveikti visas kliūtis ir pasiekti užsibrėžtą tikslą.

VU Botanikos sodo direktorius dr. Audrius Skridaila

Kontaktinė informacija

  • Įkurta: 1781 m.
  • Plotas: 199 ha
  • Kairėnų g. 43,
    Vilnius
  • Tel. +370 5 2193139
    +370 5 2193133
  • hbu@bs.vu.lt

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas

Botanikos sodas Kaune įkurtas 1923 metais prie Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) universiteto kaip botanikos mokslų centras. Jam buvo parinkta vieta Aukštojoje Fredoje, buvusiame J. Godlevskio dvare.

VDU Botanikos sode sukauptos didžiulės augalų kolekcijos yra ne tik sodo, bet ir visos Lietuvos turtas. Botanikos sodas su gausiomis ekspozicijomis, oranžerija, dideliu parku ir įdomia tvenkinių sistema tapo turtinga baze ne tik moksliniams augalų tyrinėjimams, bet ir pažintine vieta plačiajai visuomenei, studentams, moksleiviams ir turistams. Todėl čia vystomas kultūrinis turizmas ir švietėjiška gamtos mokslų veikla. Edukacinė veikla Botanikos sode vykdoma nuo pat sodo įkūrimo pradžios, t. y. nuo 1923 m. iki šių dienų. VDU Botanikos sodo oranžerija yra unikali oranžerija Lietuvoje, kuri nė karto nebuvo visiškai sugriauta ar sunaikinta. Oranžeriją galime vadinti Botanikos sodo širdimi, joje auginami atogrąžų ir paatogrąžių augalai. Jos augalų kolekcijas 2007 m. papildė XX a. botanine sensacija vadinamas Australijoje 1994 m. atrastas augalas – kilnioji volemija (Wollemia nobilis). Augalas buvo laikomas seniai išnykusiu, o suradus pavadintas vietovės (Wollemi), kurioje rastas ir jos atradėjo (David Noble) vardu. Augalą sodui įteikė „Wollemi International“ organizacijos atstovai.

Šiandien lankytojus VDU Botanikos sodas pasitinka puošniais, vaizdingais tvenkiniais, subtiliai prie jų priderinta takų sistema, turtingais egzotinių augalų želdiniais. Parke galima išvysti reliktinius augalus metasekvojas, ginkmedžius, tulpmedžius ir daugelį kitų. Jų fone prisiglaudę įdomią istoriją menantys Aukštosios Fredos dvaro rūmai parkui teikia nepakartojamo žavesio.

Botanikos sodas garsėja ir kitomis itin gausiomis augalų kolekcijomis: parką spalvina tulpės, bijūnai, jurginai, hortenzijos, gausi dendrologinė, retųjų ir saugomų augalų kolekcija.

Šalia didžiausios Lietuvoje oranžerijos ir rožyno atsiveria puikus romantiškosios istorinės pergolės vaizdas. Naujai atstatyta istorinė pergolė tarsi apjuosia ir saugo didžiausią ir gausiausią Lietuvoje VDU Botanikos sodo rožyną: jame puoselėjama daugiau kaip 1 000 veislių ir kt. kultivarų, iš kurių ypač vertinamos senosios, dvarų kultūrą atspindinčios rožės.

VDU Botanikos sodas skleidžiasi ne tik kaip mokslinių tyrimų vieta. Tai tapo unikalia erdve edukacinėms, kultūrinėms veikloms: nuo spalvingo „Augalų žavadienio“, paslaptingosios „Kvapų nakties“ iki „Derliaus šventės“ ar tropinių drugelių parodos.

VDU Botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis

Kontaktinė informacija

  • Įkurta: 1923 m.
  • Plotas: 62,5 ha
  • Ž. E. Žilibero g. 6,
    Kaunas
  • Tel. +370 37 295300
    Faks. +370 37 390133
  • info.bs@vdu.lt

Klaipėdos universiteto botanikos sodas

Klaipėdos universiteto (KU) botanikos sodas įkurtas 1993 m., vaizdingame Danės upės slėnyje, buvusio dvaro parko teritorijoje, kaip dendrologinis parkas. Jo teritorijoje yra išlikę Prūsijos istoriją menančių objektų: kapinaitės, ąžuolai, gynybiniai pylimai. Nuo 2002 metų botanikos sodui suteiktas dendrologinio parko statusas.

KU Botanikos sodo misija – kaupti biologinę įvairovę, vykdyti edukacinę, švietėjišką ir mokslinę veiklas, siekiant išsaugoti gamtinį paveldą. Kasmet atliekami dekoratyvinių augalų fenologiniai stebėjimai, augalų ligų ir kenkėjų plitimo tyrimai, įvairūs augalų dekoratyvinių savybių tyrimai. Botanikos sodas įsikūręs teritorijoje, kuri pasižymi išskirtinėmis klimatinėmis sąlygomis: čia būna aukštesnė oro temperatūra, didesnis kritulių kiekis, ilgesnis augalų vegetacijos periodas, palyginus su kitomis Lietuvos vietovėmis.

Svarbia Botanikos sodo veiklos dalimi tampa įvairios parodos, šventės, renginiai, edukacijos. Teikiamos konsultacijos augalų auginimo ir priežiūros klausimais. Nuolat organizuojamos ekskursijos: jų suorganizuojama maždaug po 100 per sezoną.

KU Botanikos sodas intensyviai bendradarbiauja su kitais Lietuvos ir Europos botanikos sodais augalų sėklų, sodinukų, mokslinės ir dalykinės informacijos mainų srityje. Kasmet išleidžiamas “Augalų sėklų katalogas“. Nuo 1996 metų KU Botanikos sodas yra Baltijos Botanikos sodų asociacijos narys, nuo 2003 metų – Botanic Gardens Conservation International (BGCI) narys, nuo 2006 metų – International Phenological Gardens (IPG) bei Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacijos narys.

Dekoratyviniai ir kiti ekonominiu požiūriu vertingi augalai kaupiami ir eksponuojami 3 skyriuose: dendrologiniame (spygliuočių ir lapuočių augalų), vaistinių – aromatinių augalų ir  žolinių dekoratyviųjų augalų. Taip pat lankytojai kviečiami apžiūrėti vijoklinių augalų bei Baltijos kopos augalų ekspozicijas.

KU Botanikos sode iš viso eksponuojama beveik 4000 taksonų augalų (2016-12-31 d. duomenimis). Introdukuotos augalijos kompozicijai vientisumo ir brandumo suteikia natūrali augmenija. Vietovės ekologinių sąlygų dėka čia susiformavo įdomios, gausios rūšimis augalų bendrijos. Visoje Botanikos sodo teritorijoje natūraliai auga per 250 augalų rūšių. Didžioji dalis jų – žoliniai augalai. Iš sumedėjusių augalų vyrauja paprastieji klevai, juodalksniai, baltalksniai, paprastosios ir vėlyvosios ievos, europiniai ožekšniai.

KU Botanikos sodo direktorė dr. Asta Klimienė

Kontaktinė informacija

  • Įkurta: 1993 m.
  • Plotas: 9,3 ha
  • Kretingos g. 92,
    Klaipėda
  • Tel. +370 46 398831
    +370 616 40371
  • botanikos.sodas@ku.lt

Šiaulių universiteto Botanikos sodas

Šiaulių universiteto Botanikos sodas, pradžioje biologinė stotis, vėliau agrobiologinė stotis, buvo pradėtas kurti ant plyno lauko. 1958 m. Šiaulių miesto vykdomojo komiteto sprendimu palei geležinkelį, bevardėje aukštumėlėje, paskirti 2,5 ha dirvonuojančios kaimo žemės. 1961 m. skiriami pirmieji biologinės stoties etatai. Stoties vedėju paskirtas dėstytojas Stasys Gliaudys. 1962 m. buvo įsodintas vaismedžių sodas, visa biologinės stoties teritorija apsodinta dviejų ar trijų eilių medžių ir krūmų juostomis. Įkurtas Kolekcinis skyrius. Augalų įsigyta iš Vilniaus botanikos sodo, Dotnuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto, Vilniaus šiltnamių. Įrengtas alpinariumo tipo gėlynas. 1997 m. Gamtos didaktikos katedros vedėjas doc. dr. Kęstutis Kazimieras Vilkonis parengė tolesnę aukštosios mokyklos padalinio veiklos programą, kuri atitinka šiuolaikiniams botanikos sodams keliamus reikalavimus. Šiaulių pedagoginio instituto Agrobiologijos stoties bazėje, ŠPI (Šiaulių pedagoginis institutas) edukaciniame ir gamtosauginiame padalinyje, 1997 m. rugsėjo 1-ą dieną doc. K. K. Vilkonio pastangomis įkurtas Šiaulių universiteto Botanikos sodas.

Šiandien universiteto Botanikos sodo plotas užima 6,54 ha žemės plotą. Kolekcijose auginama apie 3800 taksonų ir veislių augalų. Gausiausios yra astrinių (Asteraceae) ir erikinių (Ericaceae) šeimos. Augalų kolekcijos kaupiamos augalų sistematikos ir geografijos, dendrologijos, erikinių šeimos, fenologiniame, kalninių augalų, gėlininkystės, prieskoninių ir vaistinių augalų skyriuose. Kolekcijų turtinimas ir išsaugojimas ir švietimas apie jas – svarbiausi Botanikos sodo uždaviniai. Botanikos sodas, bendradarbiaudamas su 400 pasaulio botanikos sodų, vykdo sėklų mainus ir tuo pačiu kaupia auginamų augalų sėklų fondą. Praturtinus kolekcijas taikomosiomis ekspozicijomis, sutvarkius teritoriją, buvo išplėstos ir Botanikos sodui būdingos visuomeninės funkcijos: rekreacija, edukacinė ir švietėjiška veikla. Nuo 2003 m. Šiaulių universiteto Botanikos sodas yra Tarptautinio botanikos sodų konsorciumo (angl. Botanic Gardens Conservation International), Planta Europa tinklo, Baltijos jūros regiono botanikos sodų, Baltijos šalių botanikos sodų bei Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacijos (LUBSA) narys. Nuo 2005 m. Botanikos sodas tapo Tarptautinio fenologinių sodų Europos tinklo (IPG) nariu. Prie sodo veikia Šiaulių universiteto Botanikos sodo draugų klubas.

Botanikos sodo vykdomų mokslinių tyrimų kryptys yra susijusios su dekoratyviųjų augalų introdukcija ir aklimatizacija, augalų biologinės įvairovės tyrimais ex situ ir in situ, fenologiniais stebėjimais. Botanikos sodas yra Šiaulių universiteto studentų mokomoji ir tyrimų bazė. Taip pat, tai puiki vieta vaikams tyrinėti ir žaisti gamtoje.

ŠU Botanikos sodo direktorius dr. Martynas Kazlauskas

Kontaktinė informacija

  • Įkurta: 1997 m.
  • Plotas: 6,54 ha
  • Paitaičių g. 4,
    Šiauliai
  • Tel. +370 41 553934
    Faks. +370 41 595809
  • dir@bs.su.lt

ASOCIJUOTI NARIAI

Aleksandro Stulginskio universiteto arboretumas

ASU Arboretumas įkurtas 1991 m. šalia Aleksandro Stulginskio universiteto (tuo metu Lietuvos žemės ūkio akademija), 10 km. į vakarus nuo Kauno miesto, šalia vakarinio aplinkelio ir kelio „Via Baltica“. Arboretumas užima 15,77 ha sklypą, šiaurės vakaruose besiribojantį su Parko gatve, o pietuose su patvenkto Graužės upelio vandens telkiniu. Vietovė lygi su nedideliu nuolydžiu pietų pusėn, atvira vėjuota.

Arboretumas sudarytas iš sistematinės kolekcijos ir 6 svarbesnių geografinių regionų (Centrinės Europos, Šiaurės Amerikos, Rytų Azijos ir Japonijos, Kaukazo, Sibiro, Lietuvos) floristinių kolekcijų. Iš viso auginama apie 900 rūšių ir smulkesnių taksonominių vienetų medžių, krūmų, lianų, paplitusių daugiausia vidutinio klimato juostoje, rečiau subtropinėse srityse.

Sistematinė kolekcija suprojektuota vadovaujantis vokiečių botaniko sistematiko Adolfo Englerio (1844-1930) sudaryta augalų filogenetinio vystymosi sistema. Eksponuojami augalai suskirstyti ir išdėstyti šeimomis, o šeimos – gentimis, pagal galimybes prisilaikant jų atsiradimo ir plėtotės Žemės rutulyje eiliškumo.

Nors arboretumas dar vis kuriamas, gausiausių šeimų rinkiniai jau pakankamai reprezentatyvūs. Erškėtinių šeimą atstovauja daugiau kaip 150 taksonominių vienetų, o pušinių, kiparisinių, klevinių, lanksvinių ir kai kurių kitų šeimų sukaupta po keliasdešimt taksonų.

Geografinių regionų floristinėse grupėse kaupiamos gamtinė teritoriją atstovaujančių augalų kolekcijos, ir formuojamos regionui būdingos sumedėjusių ir žolinių augalų bendrijos.

Ekspozicijos formuojamos derinant jas su klasikiniais parkų kūrimo principais. Arboretumo kolekcijos sudaro parkines kompozicijas. Arboretumo parkinis želdynas, šliedamasis prie universiteto mokomųjų pastatų, sudaro jaukią darbo ir poilsio aplinką Akademijos miestelio darbuotojams, gyventojams ir lankytojams.

Arboretumas lankomas kasdien, šviesiuoju paros metu, nuo balandžio mėn. 1 d. iki lapkričio mėn. 1 d. lankymas nemokamas.

ASU Arboretumo vadovas Juozas Girinas

Kontaktinė informacija

  • Įkurta: 1991 m.
  • Plotas: 15,77 ha
  • Parko g.,
    Akademija, Kauno r.

Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos arboretumas

Dubravos arboretumas – tai dendrologinė kolekcija, kurioje kaupiami, saugomi ir eksponuojami vertingi mokslo, pažintiniu ir dekoratyviniu požiūriu vietinės ir introdukuotos dendrofloros augalai.

Įkurtas 1958 metais kaip Dubravos miškų tyrimo stoties (dabar Dubravos eksperimentinė-mokomoji miškų urėdija) padalinys. 1996-2004 metais arboretumas priklausė Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centrui, nuo 2005 metų – Dubravos eksperimentinei-mokomajai miškų urėdijai. 2000 metais Dubravos arboretumui Aplinkos ministro įsakymu suteiktas dendrologinės kolekcijos statusas, jis paskelbtas saugomu gamtos objektu. Arboretume kaupiami ne tik tipinių rūšių bei registruotų kultivarų atstovai, bet ir Lietuvoje rastų savaiminių mūsų medžių formų, taip pat ir vietinių bei introdukuotų augalų atmainų su pastebimais morfologiniais pakitimais pavyzdžiai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu trylikos rūšių ir 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu – dar aštuoniolikos rūšių Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos arboretumo augalai bei jų grupės įtraukti į Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą.

Arboretumas užima 47,8 hektarų plotą Kauno rajone greta Vaišvydavos gyvenvietės, tarp kelių, iš Kauno vedančių į Prienus ir į Girionis. Kitapus kelio vaizdingoje Kauno marių pakrantėje 1960 metais įkurtas Girionių parkas – didžiausias (110,8 ha) pokario metais įveistas ir vienas jauniausių parkų Lietuvoje.

Dubravos arboretumo lankymas nemokamas. Kai kurie arboretumo skyriai (pušūnų ir erikinių augalų kolekcija, introdukcinis-karantininis medelynas bei retųjų medžių ir krūmų ekspozicija) lankomi tik iš anksto susitarus. Dėl ekskursijų, informacijos, augalų tyrimų, medžiagos rinkimo dauginimo, mokslo ar mokymo tikslams prašome kreiptis į arboretumo darbuotojus.

Dubravos arboretumo vadovė dr. Valerija Baronienė

Kontaktinė informacija

  • Įkurta: 1958 m.
  • Plotas: 49,8 ha
  • Miškininkų g. 7,
    Vaišvydava, Kauno r.
  • Tel. +370 37 383557
    +370 620 61834
    Faks. +370 37 383566
  • arboretumas@dumu.lt

Lietuvos edukologijos universiteto oranžerija

Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto Biologijos ir chemijos katedros oranžerija įkurta 1999 m. Oranžeriją buvo sumanyta kurti kaip studentų mokomąją bazę – biologijos, gamtos, geografijos specialybių būsimųjų mokytojų studijoms gilinti. Todėl stengtasi surinkti kuo daugiau ir kuo įvairesnių augalų, kad būtų patenkinti visų poreikiai.

Augalų skaičių ir rūšių įvairovę sąlygoja oranžerijos plotas ir klimatinės sąlygos. Oranžerija yra vėsaus atogrąžų klimato, nes pagal technines galimybes žiemą čia galima 14–16 °C temperatūra. Kita vertus, daugelis augalų prisitaiko augti gana plačiame temperatūrų intervale, todėl čia auginama ir atogrąžų, ir paatogrąžių augalų.

LEU Oranžerijos vadovė Teresė Jokšienė

Kontaktinė informacija

  • Įkurta: 1999 m.
  • Plotas: 200 m2
  • Studentų g. 39,
    Vilnius
  • Tel. +370 5 2751813
  • oranzerija@leu.lt

V. Motiekaitytės botanikos centras ir sodas „HORTUS RAGINENSIS“

Hortus Raginensis  – tai privatus, laukinės gamtos apsaugai skirtas botanikos sodas, kurio tikslas yra išsaugoti jo ribose ir greta esančiose vietovėse išplitusią natūralią augmeniją. Sodą sudaro biologinės įvairovės apsaugai reikšmingos buveinės – žemapelkinės pievos – lankos Daugyvenės upės slėnyje ties Raginėnų kaimu. Tai europinės svarbos buveinių tipo Eutrofinių aukštųjų žolynų (6430) augalija, tolstant nuo vagos pereinanti į Aliuvines pievas (6450). Raginėnų piliakalnio ir pilkapyno aplinkoje išplitusios stepinės pievos atitinkančios Karbonatinių smėlynų pievų (2160) buveinių tipą.

Hortus Raginensis stebimas jau ne pirmą dešimtmetį vykstantis upės ekosistemos natūralizacijos procesas, atliemi biologinės įvairovės tyrimai, rengiamos pažintinės ekskursijos.

Sodo savininkė prof. Vida Motiekaitytė

 

Kontaktinė informacija